Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Etikos mokytoja G. Gelažytė ir psichologė J. Steišiūnienė

   Lapkričio 27 dieną,  psichologei apsilankius jaunimo klasių etikos pamokoje, mokiniams sukėlė susidomėjimą, kas bus. Mokiniai sužinojo, kad vyks netradicinė integruota psichologijos ir etikos pamoka. Integruotos pamokos tikslas – ugdyti mokinių toleranciją kitokiam žmogui. 

   Nuo 1995 metų paskelbta Tarptautinė tolerancijos diena. Lietuvoje ši diena minima nuo 2003 metų lapkričio 16 dieną. Pamoka prasidėjo klausimu, ką mokiniai žino apie toleranciją. Skaidrėse buvo demonstruojami kitokie žmonės. Psichologė klausė mokinių reakcijų, ką jie jaučia žvelgdami į nuotraukas. Viena nuotrauka buvo itin šokiruojanti. Moteris savo neįprasta išvaizda mokinius ne tik šokiravo, bet ir kėlė daugiau įvairių emocijų: baimę, pasibjaurėjimą, nuostabą. Jie suprato, kad tai nėra genetikos nulemta, o plastikos chirurgijos rezultatas. Etikos mokytoja sakydama pavyzdžius, kvietė diskutuoti. Taip mokiniai aiškinosi, kur yra tolerancijos ribos ir kas nėra tolerancija. Paskui žiūrėjome I. Vilkienės ir T. Kavaliausko filmą „Kas yra tolerancija?“, tai skirtingų profesijų žmonių turinčių skirtingą gyvenimišką patirtį mintys apie toleranciją. Besitaškant rudens lietui į langus, mūsų pokalbiams šilumos ir artumo suteikė kvapnios arbatos puodelis. Aptariant filmą buvo keliamas klausimas, kaip nepasiklysti ir teisingai išsikelti lūkesčius kitų žmonų atžvilgiu, kad neapsunkintume savęs ir kitų perspaustais reikalavimais. Tai painus dalykas, galintis vedžioti po labirintus, geriausias indikatorius padedantis rasti atsakymus pasitelkiant vertybes ir sąmoningumą. 

   Mažiausiai aktyvūs buvo aštuntokai. Kartais protestavimas, maištavimas, prieštaravimas yra paauglių saviraiškos būdas. Tokį būdą pasirinkę mokiniai daro įtaką ir kitiems klasės draugams. Su tokiu maištaujančiu mokiniu likus vieniems, dažnai užsklanda atsidengia, vaidyba dingsta ir atsiskleidžia kitokia asmenybė. Kad informacija visgi pasiekė mokinius, buvo aišku iš mokinių neverbalinės kalbos: suklusimo, susidomėjusių žvilgsnių nukrypusių į išmaniąją lentą ar kalbantįjį. Nors nevisai nuosekliai, tačiau jie girdėjo ir reaguodavo ištardami kelis žodžius ir galvos palinksėjimu. Devintokai ir dešimtokai buvo žymiai aktyvesni, rodė iniciatyvą, dalinosi savo gyvenimo istorijomis.

   Diskutuodami keitėmės nuomone ir žingsnis po žingsnio priėjome bendros nuomonės. Tolerancija - nėra nuolaidžiavimas ar abejingumas. Pasaulyje gyvena ne tik skirtingos pasaulėžiūros, bet taip pat ir skirtingo tikėjimo žmonės. Mes galime nemėgti kai kurių, galime jiems nepritarti, mūsų nuomonės gali būti skirtingos, tačiau mes galime pakęsti, toleruoti kitokį. Tolerancija - tai supratimas, gebėjimas sugyventi, priimti kitokius nei esame mes. Kitoks nereiškia blogesnis, prastesnis. Išsiaiškinome, kas būtų jei būtumėm visi vienodi. Kitoniškumas nuspalvina gyvenimą įvairiomis spalvomis, daro jį įdomesnį, praplečia mūsų akiratį. Daug pasakanti demotyvacijos nuotrauka su užrašu: tolerancija tiek mažai reikalauja, tačiau tiek daug dovanoja.   

Dvi skirtingos disciplinos siekdamos ugdyti mokinius kūrybiškai integravosi, apsijungė, tarsi susikibo rankomis. Viena kitą palaikė, papildė.