Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Kygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos caro valdžia, siekdama surusinti tuometinį Šiaurės vakarų kraštą, uždarė katalikiškas parapines ir kitas nevalstybines mokyklas, uždraudė spausdinti, įvežti iš užsienio, platinti Lietuvoje lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Lietuviai priešinosi šiam reikalavimui. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje) ir nelegaliai gabenami per sieną, platinami Lietuvoje. Nepaisant didelio konfiskuojamų spaudinių skaičiaus, jų vis nepaliaujamai daugėjo. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo leidžiami iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko spaudinių platintojai – knygnešiai. Manoma, kad per spaudos draudimo laikotarpį kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo apie 2000 knygnešių. Jų atminimas, be kitų vietų, įamžintas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančioje knygnešių sienelėje. Šiame sąraše nemažai ir mūsų krašto žmonių, kurių nuopelnus lietuvybei bei tautiniam atgimimui būtų sunku išvardyti.

2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą.

Susisiekime:Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Bibliotekininkė Diana